„Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų nemažėja, kinta tik sutrikimų pobūdis“, teigia Šiaulių universiteto mokslininkai. Šiam teiginiui pritaria ir mūsų rajono logopedai praktikai, bei teigia, jog reikia susirūpinti tuo, kad kuo anksčiau būtų sudaromos, teikiamos kalbos ir kalbėjimo ugdymo sąlygos vaikams.
Kalbėjimo sutrikimai efektyviausiai įveikiami ankstyvoje vaikystėje, tuomet ir reiktų kreiptis pagalbos į specialistus.
Vaiko kalbos raidą reikia sekti jau nuo pat gimimo. Pirmieji vaiko ‚mokytojai“ bei „logopedai“ yra jo mama, tėtis, kiti artimiausi jo aplinkos žmonės, kurie su kūdikiu bendrauja nuo pat jo gimimo, girdi jo riksmą, verksmą, tariamus pirmuosius garsus, tad nesunkiai turėtų pastebėti ir vaiko kalbos raidos plėtotės ypatumus ankstyvoje vaikystėje.
Pirmaisiais gyvenimo metais labai svarbu konsultuotis ne tik su šeimos gydytoju, bet ir logopedu. Ankstyva diagnostika ar tikslinis ankstyvas vaiko kalbos skatinimas – mažiau problemų ateityje.
Vėliau, jei dvejų ir daugiau metukų turintis vaikas dar nekalba, o trimečio ar keturmečio kalbą sunku suprasti, iškraipomi, keičiami ar visiškai netariami garsai, tėveliai turėtų rimtai susirūpinti ir nelaukti, kol vaikas ,,išaugs“, reikėtų nedelsiant ieškoti pagalbos.
Visada vaikams, turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, gali padėti tėvai, prieš tai pasikonsultavę su specialistais. Sudėtingesniais atvejais, ar lankant ugdymo įstaigas, teikiamos logopedo pagalbos forma jau gali būti pratybos su vaiku bei dažnos konsultacijos šeimai.
Ikimokyklinis amžius yra „aukso amžius“, tas sensityvusis (jautrus) periodas, kada galime daug ką nuveikti vaiko labui. Vaikas gali daug ko išmokti su nedidelėm pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių koordinacijai, grakštumui, mandagumui ir t.t. Kalbai jautriausias periodas- iki 2,5 m., tuomet jie išmoksta labai greitai. Vaikas mokosi ne tik žodžių prasmės, bet ir gramatikos. Vaikas klausosi ir sugeria garsus, žodžius, gramatiką, žinoma, jei tam nesukliudo raidos, sensorikos ar kiti sutrikimai.
Baltijos šalių logopedų, neurologų kongrese buvo pateikti įrodymai, kad vaikas iki 6-7 metų turi didžiausią galimybę puikiai išmokti ir užsienio kalbų, o vėlesniais amžiaus tarpsniais unikalūs gebėjimai greitai mokytis dingsta. Galima pasitelkti įvairius mokymo metodus, tačiau mokymasis tuomet užtrunka ilgiau ir rezultatams pasiekti reikia kur kas daugiau pedagogų, specialistų ir tėvų pastangų.
Pasak, gydytojos I. Bakanienės, remiantis tyrimais, neseniai įrodyta, jog vaikai geriausiai išmoksta, kai mokomasi gyvai, o toks efektyvus rezultatas nepasiekiamas, kuomet mokomasi žiūrint į ekraną ar klausantis garso įrašo.
Kalba savaime neišsivysto, jos vaikas išmoksta bendraudamas su suaugusiais, pamėgdžiodamas juos ir jų padedamas. Nėra bendravimo- nėra kalbos. Bendraukime su vaiku, taisyklingai kalbėkime šeimoje, būkime tiesioginiu pavyzdžiu, kuriant tvirtą pagrindą jo kalbos raidai.
Logopedė Loreta Martinėlienė